Kad galėtume pasirinkti veiksmų taktiką, svarbu suprasti, kokio sunkumo ir kiek laiko užsitęsė depresinė būsena ar ji trikdo mūsų darbą, asmeninius ryšius, ar dėl nesirūpinimo savimi gali pabloginti fizinę sveikatą ir ar yra žalingo sau elgesio rizika. Visgi jeigu depresija nėra kraštutinai sunki, ją lemia asmenybės bruožai, gyvenimo įvykiai čia smarkiai gali padėti psichoterapinis gydymas.
Mes galime nustatyti, ar Jums ar Jūsų artimam žmogui pasireiškia depresija, taip pat paskirti tinkamiausią depresijos gydymo būdą ir kartu su Jumis nugalėti šią ligą. Susisiekite ir mūsų patyrę psichoterapeutai paskris profesionalų depresijos gydymo būdą.
Plačiau apie ligą.
Šiuo metu depresija yra populiari diagnozė. Kartais galima išgirsti, kad depresija – tai amžiaus liga, kuria serga ir gydomas antidepresantais kas antras… Tačiau tai, greičiausiai, padidėjusio gydytojų dėmesio ir su tuo susijusios diagnostikos pasekmė.
2013 metų Europos Psichiatrų Kongreso Nicoje metu buvo malonu išgirsti, kad paskutiniu metu psichikos ligų gausėjimo tikrai nestebima. Tiesiog gerėja psichikos ligų diagnostika ir vis dažniau ir dažniau išrašomi vaistai. Depresija Tarptautinėje ligų klasifikacijoje yra priskirta ligai, todėl pagal nustatytus standartus, galime skirti jos gydymą.
Prieš nustatant depresijos diagnozę svarbu susivokti, kiek žmogaus būsena yra patologiška, o kiek tai normali žmogaus reakcija į gyvenimo įvykius ar savo nesėkmes. Kiek tokį reagavimą įtakoja mūsų asmenybės bruožai. Sielvartas dėl kokių nors pokyčių ar nesėkmių yra absoliučiai normali žmogaus reakcija, paaiškinama ir biologiškai, kaip gamtoje susiformavęs refleksinis, išlikimą garantuojantis mechanizmas. Na o depresinės būsenos anksčiau buvo vadinamos tiesiog melancholija. Būsena, kurią gali patirti kiekvienas proto turintis žmogus. Tai veiklos, judrumo ribojimas, interesų mažėjimas ir susitelkimas į save, lyg ir apdoroti skausmui, su kuriuo susidūrėme, suvokti, kas buvo netaip, atrasti vidiniams sprendimams, naujiems tvarkymosi būdams.. O juk ir gyvūnai turi emocijas, liūdi, kai su jais blogai elgiamasi, kai šeimininkas juos palieka arba negali patenkinti savo instinktyvių ar gyvybinių poreikių.
Anksčiau psichiatrijoje egzistavęs depresijos skirstymas į nežinia dėl kokių vidinių organizmo priežasčių kilusią arba endogeninę depresiją ir išorinių veiksnių sukeltą egzogeninę,– dabar neteko reikšmės. Vis dažniau sutinkamas psichodinaminis (priežasties – pasekmės ryšiu paremtas) ligos aiškinimas.
Neabejotinai depresijos priežastys nėra vienareikšmės. Mes genetiškai paveldime vienokį ar kitokį charakterį, kurį veikia šeimos ir socialinė aplinka, gyvenime patiriame įvairių psichologinių traumų, gyvename optimaliu režimu, tausodami savo gyvybinę energiją, o kartai perlenkiame ir save nualiname. Psichodinamiškai svarbu mūsų praeities ir dabarties santykiai su kitais mums svarbiais žmonėmis, priežastys kodėl tampame per daug nuolankūs ir pasyvūs, bei užslopiname savo natūralius poreikius, norus, jausmus.
Kas gali padėti įveikti ligą?
Psichoanalitiko F. Silverberg knygoje „Padaryk šuolį“ galime rasti štai tokių patarimų:
1.Išlaisvinti savo potencialą
„Ar kada nors giliai savyje jautėte, kad yra galimybė gyventi gyvenimą geriau, nei gyvenate dabar? Ir ar kada nors jautėte, kad esate ne visai tinkamame kelyje ar judate ne visai tinkamu greičiu, kad pasiektumėte tą geresnį gyvenimą? O galbūt jūs jaudinatės dėl ko nors, kas atitinka šį aprašymą? Jeigu taip, ši knyga yra jums.
Šiomis dienomis, jei jautiesi, kad gyveni gyvenimą, kuriam nesi sutvertas, greičiausiai būsi priskirtas tam tikros būsenos žmonėms. Galbūt tau bus pasakyta, kad priklausai grupei žmonių, kuriems reikia tablečių, kad sugebėtų prisitaikyti prie tokio gyvenimo, koks jis yra. Jeigu tai tikrai tiesa – puiku. Bet jeigu ne – gaila. Gaila, nes jeigu tu neklausysi savo vidinio balso, kuris sako, kad tu turėtum gyventi geresnį gyvenimą, niekada neturėsi šanso pilnai išpildyti savo potencialo.“
2.Klausytis savo vidinio balso
„Kas yra vidinis balsas? Tai jausmas giliai iš vidaus, sakantis, kad turėtų būti kažkas daugiau, jo prasmė, kad kažkas geresnio laukia tavęs, jei tik tu galėtum atrasti kelią arb jėgų tai pasiekti.
Žmonės sakys: ,,Oi, brangusis, tu tiesiog nusiminęs ir tau reikia atrasti tai kas tave padarytu laimingą,, tau sakys, kad tu turi ,,pakeisti savo pažiūras,, ir išmokti džiaugtis gyvenant gyvenimą, kuris pats žinai tau netinkamas.
Nepaisant to, jei tu vis tiek turi priekabų jausmą sakantį, kad tu negyveni teisingo gyvenimo, ar eini ne ta kryptimi, galbūt tavo vidinis jausmas tau sako, kad yra šis tas daugiau tau pažadėto nei išsipildančio. Ar tavo gyvenimo dalys ,,mažiau nei,, turėtų ten būti? Ar vis atsimuši į stiklines lubas darbe? Ar tavo santykiai ne visai puikūs? Tikriausiai tavyje yra nepaliestas potencialas ir tikriausiai tavo susikurtas gyvenimo modelis atstumia tave nuo jo.
Skirtumas tarp sėkmingo ir nesėkmingo žmogaus yra labai paprastas. Sėkmingas žmogus pasiekia savo užsibrėžtus tikslus, o nesėkmingas žmogus to nepasiekia. Ar tave kada nors suglumino negalėjmas suprasti kodėl tu niekaip neįvykdai savo tikslų, kol draugas ar kolega su pastebimai tokiu pačiu potencialu gerokai sparčiai juda į priekį? Dažniausiai mes negalime to suprasti ir tiesiog esame pripratę dėl visko kaltinti likimą: ,,Oi, jam tiesiog labiau pasisekė nei man,, , ,,Na, jis turėjo geresnį pasiruošimą tam,, , ,,ji gavo pertrauką, kurios aš niekada negavau,, , ,,Jis buvo tinkamoj vietoj, tinkamu metu,,.
Net, jei kiti ir turėjo daugiau sekmės, geresnį pasiruošimą ar pagalbą, ar buvo tinkamoj vietoj – tinkamu laiku, yra tik vienas būdas apibūdinti skirtumą tarp judėjimo tikslo link, ir nusukimo iš kelio. Tas skirtumas – tai gebėjimas pastebėti ir pasinaudoti galimybe tuo momentu, kai ji beldžiasi į jūsų gyvenimą. Gebėjimas žinoti kur, kada ir kaip padaryti šuolį.
Nors ir turėtumėte viso Pasaulio potencialą, bet jeigu nesugebėsite pastebėti, kada teisingas kelias stovi tiesiai prieš jus ar nežinosite ką daryti jį pamačius jums nepasiseks išpildyti savo tikslų meilėje, darbe ar gyvenime. Kodėl? Paprasčiausiai dėl to, nes praleisite galimybes judėti į priekį.
Lietvamzdžiai ir kopėčios
Yra vaikiškas žaidimas pavadinimu „lietvamzdžiai ir kopėčios“ , kuriame žaidėjai besikeisdami eilėmis eina trasa su tikslu pasiekti finišą pirmam. Susidūrus su lietvamzdžiu, jis tave nustums nuo trasos į ankstesnį tašką, kuriame jau buvai ir teks pradėti viską iš naujo. Kopėčios – tai galimybės pasistumėti į priekį ir greičiau pasiekti tikslą.
Gyvenimas – yra tartum milžiniškas žaidimas „Lietvamzdžiai ir kopėčios“. Visada atsiras spąstų, kurie tave privers grįžti atgal ir pradėti nuo pradžių. Bet, taip pat jame yra ir galimybių, kuriomis pasinaudojęs tu gali daug greičiau judėti pasirinkto tikslo link.
Kaip ir vaikiškame žaidime galimybės gyvenime pasitaiko dažnai, tačiau šios galimybės egzistuoja vos sekundę ir pajudant tau dingsta ir jos.
Skirtumas tarp žmonių, kurie juda tiesiai, kad pasiektų savo tikslą ir tų, kurie yra nukrypę nuo savo kelio – tai kopėčių ir lietvamzdžių pastebėjimas gyvenime.
Jei nepastebėsite galimybės peršokti lygį, kad taptumėte arčiau savo tikslo, jūs galbūt ir niekada jo nepasieksite. Jeigu nepastebėsite kada artėja spąstai ir nematysite į priekį, kad tam tikros krypties pasirinkimas priveda jus prie tų pačių žingsnių kartojimo, jūs iššvaistysite daug laiko ir energijos eidami ratu. Tai žiaurus ratas: kai praleidi galimybes judėti į priekį, pasieki tik savo įprastinę būseną, pasiekdamas savo įprastinę būsena – tu ir vėl praleidi galimybes judėti į priekį.
Šios knygos prasmė – padėti jums geriau pastebėti ir pasinaudoti lietvamzdžiais ir kopėčiomis gyvenime, įšokti į momentus, kuriuose pastebėsite galimyę kopti aukštyn ir apeiti tuos momentus, kuriuose galite paslysti, tad jūs nebūsite vedamas ratu.
Parengė gydytoja psichoterapeutė Kotryna Varevičienė